Kuo toliau, tuo labiau mes pastebėsime, kad aplinkoje, kad ten, kur vis dar bandoma išlaikyti hierarchinę kontrolę, kur sakoma „Čia mano taisyklės ir jūs privalote joms paklusti“, šis, mums buvęs įprastas kontroliavimo modelis, praranda galią. Hierarchija, griežta struktūra, pareigybės, sprendimų kontrolė, įrėminimas į darbo aprašymą ir darbo laiką, sukuria įtampą, nugalina darbuotojus, įneša vidinių kovų, netgi klastos. Šiame kontrolės mechanizme, kuriame mes esame įpratę veikti, galite atpažinti nuolatinės kovos ir išgyvenimo sistemoje jausmą. Industrijos amžius, kuriame sparčiai vystėsi ekonomika ir ūkių/verslų plėtra, dėka automatizuotų ir standartizuotų operacijų bei stabilių planavimų, šis amžius jau eina į pabaigą.
Tiek pasaulis, tiek verslas juda nuo KONTROLĖS modelio link ORGANIZAVIMO, kur darbuotojus jau nebemotyvuoja dirbtinis įgūdžių įgijimas (kai nesvarbu ar darbuotojas tam natūraliai gabus), standartizuotas darbas pagal pareigybines instrukcijas, darbas dėl algalapio, automatinis užduočių atlikimas. Senajame Kontrolės modelyje nebuvo taip svarbu ar patinka darbas, ar yra pasitenkinimas, ar įmonės kryptis ir vertybės priimtinos. Čia egzistavo tiesiog mainai: darai darbą – gauni pinigus. Šie darbdavio – darbuotojo mainai, darbdavio pažadai apie stabilumą ir saugumą, tuo pačiu ir autoritetų, prisidengusių pozicijų pavadinimais, grasinimai būti atleistiems, jau praranda įtaką, nes mes pereiname į Individualumo erą. Naujai ateinančiame ORGANIZAVIMO modelyje žmonės pradeda kelti klausimus kas AŠ esu, žmonės pradeda ieškoti atsakymų, KODĖL ryte keliasi ir eina į darbą, ar galiu tame darbe panaudoti savo prigimtinius talentus, ar esu už tai vertinamas, ar jaučiuosi matomas ir įgalintas, ar mano prigimtinės stiprybės yra reikalingos organizacijoje, ar mane džiugina bendras tikslas, ar jaučiuosi išpildantis save, ar apskritai matau prasmę kurti įmonės istoriją. Šiame naujame, ORGANIZAVIMO modelyje, darbuotojams nebėra taip svarbu dirbtinė motyvacinė sistema, pareigų pavadinimai ar darbas dėl pinigų kas mėnesį. Jiems tampa daug svarbiau Ką ir Kodėl Aš darau, ir Kokia mano vieta/rolė visoje organizacijoje, koks yra įmonės tikslas ir Kaip Aš prisidedu prie jo įgyvendinimo. Vietoj dirbtinio skatinimo, dėmesys čia persikelia į pagarbą kiekvieno prigimtiniams gebėjimams, asmeniniam indėliui bendrakūryboje.
Kai žinote ir naudojate savo ir kolegų individualias stiprybes, pastebite ir suprantate jų spąstus – tai iš esmės keičia visą ‚žaidimą‘.
